ksi – rodyk, ką moki

Vytintas kumpis yra gėris, kurį gal net nelabai verta gadinti visokiais papildomais apdorojimais, verčiau tiesiog vartoti prie taurės vyno. Padariau išimtį. Pati patiekalo idėja pasigauta skaitant apie itališką patiekalą saltimbocca, pvz. čia, bet iš manęs autentiškų patiekalų pagal receptą gamintoja nelabai kokia, todėl žemiau esantis receptas pačiu geriausiu atveju galėtų būti koks nors itin tolimas to patiekalo giminaitis, maždaug penktos eilės pusbrolis ar panašiai. O taurė vyno tiko ir prie jo.

Kepsniukų sudedamosios dalys:

– vištienos krūtinėlė

– vytintas kumpis

– provanso žolelių mišinys

– baltas vynas

Procesas:

– krūtinėlę supjausčiau išilgai į kelias dalis ir pabarsčiau žolelėmis- druskos, bent mano skoniui, nereikia, jos pakankamai turi vytintas kumpis

– ant gabalėlių uždėjau kumpio. Pridengiau plėvele (nuo kumpio, ja pakelyje buvo atskirti pjaustyto kumpio gabalėliai) ir prislėgiau peiliu, kad kiek priliptų

– į keptuvėje gerai įkaitintą aliejų sudėjau iš pradžių kumpio puse, po kelių sekundžių apverčiau ir pabaigiau kepti, kol vištiena apskrudo

– bebaigiant kepti, šliūkštelėjau gal pusę taurės vyno ir kokią minutę patroškinau

– kepsneliai su padažu keliauja į lėkštę. Dar labai gera mintis šioje vietoje yra pasigaminti gaivias žalias salotas – joms reikia paplėšyti aisbergo ar kitų žalių salotį ir susimaišyti užpilą iš dviejų šaukštų aliejaus, vieno šaukšto acto (naudojau balto vyno actą su žolelėmis) ir žiupsnelio druskos. Na, ir įsipilti į taurę vyno

Pavadinimas azjietiški – nes tikrai receptas per daug abstraktus ir pernelyg neautentiškas, kad vertėtų priskirti kokiai nors konkrečiai virtuvei. Bet užtat labai greit paruošiamas, labai patogiai pasišildomas darbe ir labai skaniai suvalgomas.

Sudedamosios dalys:

– ryžių makaronai („Thai choice“)

– kiaulienos kumpis

– kiniški prieskoniai („Avocado“) – prieskonius kitą kartą turbūt kitus naudosiu, šitie tokie gana savotiški, bet greitosiomis tik šituos radau stalčiuje. Ir šiaip gal tik druskos užtektų, nes paskui visas skonis vis tiek iš padažo.

– truputis miltų

– šaldytų daržovių mišinys („Wok Thai“) – morkos, kukurūzų burbuolytės, šparaginės pupelės, bambukų ūgliai, juodieji grybai

– padažui: sojos padažas, saldus čili padažas, vaisių sultys (tiksliai nepamenu, bet kažkas panašaus į multivitaminų)

Trumpasis gaminimo procesas:

– kumpį supjausčiau juostelėmis ir apvoliojau prieskoniuose, sumaišytuose su šaukštu miltų

– keptuvėje per tą laiką labai gerai įkaitinau šiek tiek aliejaus ir apkepiau jame kumpį

– per tą patį laiką arbatinuke užvirė vanduo. Jį užpyliau ant sudėtų į dubenį makaronų ir įbėriau druskos. Ryžių makaronų virt visai nebūtina, taip užpilti jie suminkštėja per kokias 3-4 minutes.

– dar per tą patį laiką mikrobangėje atitirpdžiau daržoves ir kumpiui apskrudus, sudėjau jas į keptuvę

– dar po pusės minutės, supyliau visas padažo sudedamasias dalis ant kiaulienos ir daržovių ir pakepiau, kol padažas šiek tiek nugaravo ir sutirštėjo iki mano pageidaujamos išvaizdos.

– nupyliau vandenį nuo makaronų ir dabar jau galima juos dėti į lėkštę, ant viršaus padažą ir vakarieniauti, na,  o mano atveju, makaronai keliauja į vieną dėžutę, padažas – į kitą, ir viskas keliauja su manim į darbą 😉

Jau maniau, kad po atostogų taip ir nebepradėsiu vėl gaminti. Bet kolegės ėmė priekaištauti, kodėl pietų į darbą nebeatsinešu – ir ne dėl to, kad joms iš to kokia nauda. Neva, rūpinasi, kad neapsileisčiau Bet suveikė. Tuo pačiu ir nauja žyma – lunchbox, o ji apims tai, ką galima patogiai susipakuoti į kokią nors tam pritaikytą tarą ir nusinešti kitą dieną į darbą, o ten maistą, jei patiekalas skanesnis šiltas, tik pasišildyti mikrobangėje.

Šandienos pietums pasigaminti prireikė:

– makaronų

– virto- rūkyto kumpio

– kedro riešutų

–  mažo šlakelio grietinėlės (galima ir be jos)

– tarkuoto sūrio

– petražolių (irgi nebūtina)

Paruošimas:

– makaronus sudėjau į verdantį pasūdytą vandenį su šlakeliu alyvų aliejaus ir viriau nurodytą ant pakelio laiką.

– tuo metu kumpį supjausčiau kubeliais

– makaronams išvirus, nupyliau vandenį ir įmaišiau į juos kumpį, grietinėlę ir riešutus, palaikiau pamaišydama, tada įmaišiau petražoles ir sūrį. Viskas – susipakavau į patogią tarą ir nusinešiau į darbą pietums.

Turbūt ištiko vėlyva sezoninė depresija, nes staiga patraukė prie sotaus, jaukaus  maisto. Nors dažniausiai pagal receptus negaminu, vadovaujuosi bendrais principais, bet šitas toks super paprastas, kad nėra net kaip tų principų išskirt. Receptą perskaičiau čia.

Šaldytuve ir kitur susiradau:

– šaltai rūkytos šoninės

– šviežių bulvių (taip, šviežių, nors neįsivaizduoju, iš kokios šalies)

– svogūną, papuošimui – svogūno laišką

– prieskonių: rūkytos paprikos mišinio, druskos

Super paprastas gaminimas:

– šoninę supjausčiau ruoželiais ir pakepinau, kol tikrai gerai apskrudo

– apskrudusius gabaliukus išgriebiau iš keptuvės, palikau tik įkaitusius riebalus

– bulves supjausčiau per pusę ir tada griežinėliais ir apkepinau, kol suminkštėjo, nors dar ne visai iškepė

– sudėjau smulkintą svogūną, prieskonius, o jau prieš pat dedant į lėkštę, įmaišiau apskrudusius šoninės gabaliukus

– kad atrodytų vitaminingiau, pabarsčiau smulkintu svogūno laišku

– ir labai pasigailėjau, kad neturiu namie kefyro, nes tiktų tobulai

Kai išmoksti apversti lietinį ore taip, kad jis nusileistų atgal į keptuvę ir reikiama puse, jų kepimas tampa fun ir labiau primena žaidimą. Tik va prisiruošt ir atkapstyt kažkur užkištą lietinių keptuvę kažkodėl užtrunka iki pusės metų.

Lietinių tešlai sudedamųjų dalių kiekis paskaičiuotas pagal „formulę“ – kiek blynų reikia gauti, tiek kupinų šaukštų miltų reikia imti proceso pradžioje. Ir miltų rūšį reikia pasižiūrėti, kas bent man buvo atradimas – nusipirkau kartą „Karališkų“ miltų, nusprendžiau, kad labai gerai dabar bus, o visi lietiniai sukrito kažkokiom draiskanom ir nieko gero nesigavo. Tai dabar pasižiūriu, kad ant pakelio būtų žymė 550D, nes pasak tų pačių „Karališkų“ miltų pakuotės, tokie geriausiai tinka lietiniams.

O toliau išvis paprasta – į miltus dubenyje įmušu kiaušinį, įpilu šaukštą aliejaus, druskos, truputį vandens ir išmaišau, vis pripildama vandens, kol tešla pasidaro pakankamai skysta. Dar labai geras išradimas yra šluotelė, tokia kaip kiaušiniams plakti, bet pvz.baltymus su ja išplakti yra vos ne kruvinas darbas, o lietinių tešlai – tinka tobulai, nei vieno gumulėlio nelieka. Ir užmaišius tešlą, įkaitintoje keptuvėje išsikepu visus lietinius.

Įdarui šįkart ėmiau:

– pievagrybių

– svogūną

– prieskonių: krapų (džiovintų), provanso žolelių mišinio, druskos

– pieno ir truputį tarkuoto „Džiugo“ sūrio

Procesas:

– supjaustytą svogūną ir pievagrybius sumečiau į įkaitintą keptuvę su aliejum

– kelis kartus pamaišiau, kol daugmaž apkepė

– pagardinau visais jau minėtais prieskoniais

– įpyliau šiek tiek pieno ir subėriau sūrį

– maišydama dar pakepinau apie minutę, kol pienas nugaravo ir įdaras sutirštėjo

– lietinius įdariau. Pas mus šeimoje lietiniai užlankstomi iš dviejų priešingų šonų ir tada dar kartą.

– ir apkepiau jau įdarytus, kol gražiai apskrudo

Savaitgaliais pasitaiko valgyti kokį nesveiką maistą. Dažniausiai dėl to, kad apima tinginystė visose srityse ir net neinant iš namų, maistas būna ne namų gamybos.

Šįkart gavau idėją, kuri net sugundė pačiai pasigaminti maisto, kuris šiaip jau neturėtų būti naminis.  Iki šiol tokių eksperimentų rezultatai maloniai nustebindavo.  Kebabo, gaminto namie, su pirktiniu lietuvišku lyginti negaliu, nes Lietuvoj kebabų ragauti iki šiol nepasitaikė. Bet šiaip rezultatas patiko.

Kebabą gaminau iš:

– lavašo

– gabaliuko jautienos sprandinės (gal 300g)

– svogūno

– prieskonių: trečią kartą šią savaitę minimo rūkytos paprikos mišinio, kumino, druskos

– daržovių: kininės salotos, pomidoro, raudonos paprikos

– majonezinio padažo

Procesas:

– jautieną supjausčiau pusės kąsnio dydžio gabaliukais ir sumečiau į gerai įkaitintą keptuvę.

– apkepusius gabaliukus gausiai paprieskoninau ir sudėjau smulkintą svogūną.

– įpyliau truputį verdančio vandens ir palikau pasitroškinti, kol pjaustysiu daržoves

-į lavašą vyniojau po truputį visų daržovių, mėsytės ir gardinau padažu.

Ketvirtadienio vakarais dažniausiai nebebūna jokio įkvėpimo gaminti. Ir produktų šaldytuve mažiau. O štai kažkaip šįvakar ištiko įkvėpimas, kurio dėka radau šį bei tą šaldytuve, o gamybos procesas užtruko gal 8min., įskaitant visus pjaustymus.

Šaldytuve radau:

– šaldytų daržovių mišinį kodiniu pavadinimu stir fry -bulvės, brokoliai, dar kažkas

– pievagrybių

– pelėsinio ožkos pieno sūrio

– papildomai susiradau svogūną, česnako, prieskonių, druskos, aliejaus kepimui

Gamyba:

– pirmiausia į keptuve pateko į 4-6 dalis supjaustyti pievagrybiai, smulkintas svogūnas ir česnakas. Šaldytas daržoves tam laikui sudėjau į mikrobangę atitirpinimo režimu.

– kai visi dalykai keptuvėje kažkiek apkepė, sumečiau kažkiek aptirpusias dažoves ir pakepiau, kol jos visai atitirpo

– prieskoninimo stadija: pabarsčiau rūkyta paprika (tiksliau, mišiniu su čiobreliais ir dar kažkuo), druska, vos vos provanso žolelių mišinio

– išmaišius ant viršaus sudėjau sūrį, kuris buvo pjaustytas griežinėliais ir dar į ketvirčius. Uždengiau ir palikau, kol sūris ims atrodyti apsilydęs.

– prieš patiekiant dar kartą viską išmaišiau.

Turiu tokį įprotį gamintis vieną patiekalą šiandienos vakarienei+rytojaus pietums. Šiandien tuo tapo sriuba.

Sriubai ėmiau:

-paprastų baltų pupelių. Ne iš skardinės, o tų, kur būna pakeliuose, jeigu parduotuvėje, tai kur nors prie kruopų. Kiekis – 2-3 saujos. Pupelės mirkomos šaltame vandenyje apie parą laiko (ant pakelio rašo, kad 6-8val. bet man rytais jas užmerkt prisimint be šansų, todėl užmerkiu iš vakaro, o tuo idealiu atveju, jei prisimenu – ryte perskalauju ir užpilu iš naujo)

– morką

– svogūną

– česnako (ėmiau 3 dideles skilteles, standartiniam skoniui turėtų užtekti pusės tiek, o aš labai mėgstu česnaką)

– prieskonių: lauro lapų, krapų,  rūkytos paprikos (mano savaitės, jei ne mėnesio atradimas), druskos

– dvi dešreles. Paprastas pieniškas parūkytas.

Procesas:

– pupelės su visu puodu ir šviežiu šaltu vandeniu keliauja ant viryklės. Virimo laiką nulems tai, kiek jos mirkytos iki tol, kadangi maniškėms buvo skirta para – viriau gal 20min. iki kitų sudedamųjų dalių sudėjimo. Šiaip reiktų ilgiau.

– kitame etape į puodą sumečiau porą kubeliais pjaustytų bulvių.

– morką ir svogūną šiek tiek apkepinau nedideliame kiekyje aliejaus. Juos sudėjau į puodą kartu su nekepintais česnakais ir lauro lapais.

– sriuba paprieskoninau: įbėriau krapų ir paprikos. Ir palikau ramybėje dar geroms 20min.

-griežinėliais pjaustytos dešrelės nukeliavo į puodą prieš pat virimo pabaigą. Pasūdžiau. Iki pabaigos – apie 3min.

-sriubos pylimo į lėkštę ir puošimo petražolėmis etapas.Vakarienė ant stalo.