Keksiukai su kiviais

Cinamono obsesija tęsiasi. O prasidėjo ji nuo vieno tokio keksiukų su mėlynėmis recepto, kuriame labiausiai mane sužavėjęs dalykas buvo traškus cinamoninis keksiuko viršus. O va mėlynės ne taip jau ir tobulai ten tiko, nes prie tokio saldaus viršaus norėjosi ko nors rūgštesnio, pirma mintis buvo – rabarbarai, tik sezonas jau buvo pasibaigęs. Ir visai netyčia, svarstydama ką čia skanaus desertinio pasigaminti su kiviais, sumaniau, kad reikia išbandyti juos keksiukuose.

Keksiukams naudojau:

– 2 stiklines miltų

– šaukštelį kepimo miltelių

– 1/3 stiklinės rudojo cukraus

– porą žiupsnelių druskos

– apie šaukštelį cinamono

– 2 kiaušinius

– stiklinę pieno

– 1/4 stiklinės aliejaus

– 4 kivius

Traškiajam cinamoniniam viršui:

– 1/2 stiklinės miltų

– 1/3 sitklinės rudo cukraus

– vėlgi apie šaukšteį cinamono

– 1/4 pakelio sviesto

Kas man dar labai patinka keksiukuose, tai kad jų gaminimo procesas beveik toks pats paprastas ir greitas, kaip ir jų valgymas :)

– kivius nulupam, supjaustom į 4 dalis ir tada griežinukais

– visas sausąsias tešlos dalis sumaišom dubenyje ir tada supilam visas skystąsias ir viską gerai gerai išmaišom

– įmaišom kivius ir sudėliojam tešlą į formeles. Aš vis dar kepu tiesiog popierinėse, imdama jas dvigubas.

– traškiąjam viršui irgi pirmiausia sumaišom sausąsias dalis dubenyje

– sviestas turėtų būti minkštas, pvz. palaikytas netoli šiltos orkaitės viso iki tol vykusio gaminimo proceso metu. Jį reikia šakute įmaišyti į milų-cukraus-cinamono masę taip, kad gautųsi tokia birių drėgnų trupinukų masė, kurią po lygiai ir tolygiai paskirstom kiekvienam keksiukui plonu sluoksniu ant viršaus

– keksiukus kepam apie 25 min. 200 laipsnių temperatūroje

Išeina apie 12 nemažų ir labai skanių keksiukų, nes rūgštūs kiviai tinka prie cinamono nei kiek ne blogiau nei įsivaizdavau tiksiant rabarbarus.Gal net geriau, kaip ten bebūtų – buvo labai sunku įkalbėti save nunešti į darbą pavaišinti kolegoms :) Ir tikrai kepsiu dar.

kivi keksiukai

Comments (1)

Salotos su rūkytu tunu

Tiesą sakant, net nepagalvojau, kad su rūkytu tunu rasiu kokį receptą, tad šitas buvo visiškai ekspromtinis ir nuo nulio. Tik paskui išsiaiškinau, kad galima buvo ir sluoksniuoti su wonton tešla, ir varškės kremą gaminti, bet tiek jau to, gal kitą kartą 😉

Salotoms gaminti ėmiau:

– šaltai rūkyto tuno

– pomidorą

– avokadą

Juos supjausčiau kubeliais, sumaišiau, pabarsčiau maltais juodais pipirais, užpyliau porą šaukštų baltojo vyno acto (visada naudoju tokį, kur nurodyta, kad su žolelėmis, nors nežinau, ar ten per actą nors kiek žolelių jaučiasi. Bet salotų padažams baisiai gerai tinka) ir porą šaukštų alyvų aliejaus ir dar kartą gerai sumaišiau. Pasitiekiam ant suplėšytų aisbergo salotų lapų, o jei norisi sočiau – ruduo vis dėlto 😉 – labai tinka su juoda grūdėta duona.

tuno salotos

Comments (4)

Pyragas obuolinis paprastasis

Toks ir tik toks obuolių pyragas buvo kepamas mūsų namuose visą mano vaikystę, kiekvienais metais ir ne po vieną kartą.  Mano mėgstamiausia gaminimo dalis buvo išsukti trynius su cukrumi, stropiai stengiantis nesuvalgyti tos masės dar sukimo metu :)

Tiesą sakant, neturiu net tikslių proporcijų niekur susirašius. O ir gaminau savarankiškai dar tik antrą kartą. Šįkart testuotos proporcijos buvo tokios:

– 4 obuoliai ir 3 kriaušės (kriaušes tiesiog reikėjo kažkur sunaudoti. O šiaip tobuliausiai tinka antaniniai obuoliai. )

– 5 kiaušiniai

– stiklinė rudojo cukraus (tokia nelabai didelė stiklinė, 200ml)

– tiek pat miltų

– šaukštelis kepimo miltelių

– prieskoniai pagal pageidavimus, šįkart pageidavosi vanilinio cukraus, cinamono ir maltų migdolų.

Gaminimas:

– vaisiai nulupami, išpjaunamos visos dalys su sėklytėmis, koteliais ir pan., o gerosios dalys supjaustomos nedideliais gabalėliais – aš pjaunu vaisių į 4 dalis ir tada plonais griežinėliais. Apibarstom cinamonu ir paliekam.

– tryniai labai stropiai atskiriami baltymų – geriau jau kažkiek baltymo papuls prie trynių, negu atvirkščiai – ir išsukami su cukrumi (taip pat ir vaniliniu)

– baltymai išplakami su žiupsneliu druskos iki standžių putų. Vaikystėj atsimenu, kad kažkaip sugebėdavau tą padaryti elementariu spyruokliniu vieliniu plaktuvu. Dabar tai šitą pyragą kepiau praktiškai ta proga, kad namuose pagaliau vėl atsirado mikseris.

– į trynių masę po truputį įmaišomi baltymai ir miltai: imam porą šaukštų baltymų, porą šaukštų miltų, įmaišom į bendrą masę, kartojam, kol bagsis miltai ir baltymai. Su kažkuria miltų doze įmaišom ir kepimo miltelius bei maltus migdolus.

– galiausiai ten pat įmaišom ir pjaustytus vaisius ir visą masę suverčiam į sviestu išteptą formą. Kepam iki sauso medinio pagaliuko, apie 30-40 min.

Kitą kartą kepsiu tą obuolinį pyragą, kuris skaniausias karštas ir su ledais. O šitas tai visoks skanus ir priedų nereikalaujantis, nors man tai skaniausias su puodeliu pieno 😉

pyragas

Comments off

Keptos figos

Įrašas – rekomendacija. Pilno recepto nebus, nes viskas labai paprasta ir daryta tiksliai pagal šitą, tik dar prieš kepant pašlaksčiau alyvų aliejumi su žolelėmis.  Nufotografuoti nesusipratau, kol nesuvalgiau, vietoj pasiteisinimo – susivalgė labai greitai, nes skaniai :) Gaila, kad figų sezonas trumpas….

Comments off

Rikotos sūrio apkepas

Iš tikrųjų tai turėjo gautis pyragas. Bet apžiūrėjus ir paragavus rezultato, pavadinčiau tai prabangiu apkepu :) Nes juk geriau geras apkepas, negu prastas pyragas…

Originalaus recepto reikalaujamus sudedamųjų dalių kiekius visų pirma sumažinau per pusę, o išsiaiškinus, kas turima namie, teko kai kurias keisti analogais savo nuožiūra. Taigi buvo naudojama:

– 400g rikotos sūrio

-3 kiaušiniai

– 1/3 puodelio cukraus (ėmiau rudąjį)

– 2 valg.šaukštai miltų

– vietoj vanilės ekstrakto – šaukštelis vanilinio cukraus

– šaukštelis cinamono

– pusės žaliosios citrinos sultys

– žiupsnelis druskos

– formai patepti – sviesto ir miltų

Viskas, išskyrus paskutinį punktą, sumaišoma dideliame dubenyje iki vientisos masės. Buvau kiek nustebus, kad nereikia pvz. atskirai sukti kiaušinių su cukrum ar plakti baltymų iki purumo, bet originaliame recepte nei žodžio apie tai neradau.Gauta masė supilama į sviestu pateptą ir miltais pabarstytą pyrago formą ir kepama 150 laipsnių temperatūroje, kol įsmeigus ką nors medinio į pyrago vidurį, jis lieka sausas.  O taip atrodo iškepęs pyragas – arba, kaip nusprendžiau paragavus, prabangusis apkepas:

rikotos pyragas

Pyrago recepte rekomenduojama jį pagardinti kokiu padažu. Aš gardinau uogiene ir jei ji būtų buvus vyšnių ar kokia kita rūgštesnė – butų buvę praktiškai idealu :) Bet su braškių irgi neblogai tinka.

Comments off

„Smėlinukai“

Pavadinimas – laisvas vertimas iš „Peanut butter sandies:)

Itin tinkami sausainiai, kai labai greitai norisi ko nors saldaus, o mano atveju dar ir cinamoninio – ta proga truputį koregavau originalų receptą.

Sausainiams reikia: žemės riešutų sviesto (to tikrojo nesaldaus, o ne kokių nors Nutellų), miltų, rudojo cukraus ir cinamono. Kiekiai mano sausainiuose buvo imami daugmaž iš akies, gairės – miltų ir cukraus ėmiau po lygiai ir šiek tiek po mažiau nei riešutų sviesto, cinamono bėriau apie porą šaukštelių. Visos sudedamosios dalys sumaišomos dubenyje – turi gautis minšta, kiek biri masė. Sausainiai formuojami imant šaukštelio dydžio gabalėlį, suformuojant iš jo rutuliuką ir suplojant padėjus ant delno dviem kitos rankos pirštais. Kepami ant kepimo popieriumi ištiestos skardos 200 laipsnių temperatūroje apie 10min. Vienas niuansas – visai netinka valgyti dar karštus, nes sausainiai stipriai linkę trupėti, todėl geriausia valgyti iškart visą sausainį jo nekandant. Ir jei taip daroma, kol jie dar karšti – stipriai rizikuojama nusideginti 😉

peanut butter cookies

Comments (2)

Pyragėliai su krevetėmis, špinatais ir grūdėta varške

Kažkaip primečiau, kad mano visi receptai turbūt tiktų dalyvauti Greito maisto savaitėje, nes paskutiniu metu gaminu viską, kas užtrunka iki 20 min. Ir dar tai, kas tinka visokiems atsitiktinai nupirktiems produktams sunaudoti, o pagal ką aš perku maistą, kad lieka paskui visokie nesusiję maisto produktai, jau net ir man mistika, belieka greitą gyvenimo tempą panaudot kaip pasiteisinimą. Aišku, nėr čia ko teisintis, kai visi tie atsitiktiniai maisto produktai ima ir būna visai skaniai panaudoti…

Naudota:

– šaldyta sluoksniuota tešla

– špinatai (švieži)

grūdėta varškė

– krevetės

– druska, provanso žolelės

Gaminimas paprastutis:

– tešlą padedam atitirpti ir maišom įdarą: krevetes (jei šaldytos, o dažniausiai taip, tai atitirpintas), varškę, špinatus sumaišom dubenėlyje su žolelėmis ir druska, kurios verta nepadauginti, nes krevetės irgi duos sūrumo

spinatai_varske

– atitirpusią tešlą supjaustom kvadratėliais ir pakočiojam, o po to įdarom kvadratėlių ar trikampėlių formą (foto nėra, nes menas taisyklingai suformuoti pyragėlius dar neatidirbtas, o visi nelygumai iškepus vis tiek išnyksta) ir STROPIAI užspaudom kraštus, kitaip kepant išbėgs įdaras

– kepam apie 15 min., o iš tikrųjų kol pyragėliai gražiai pagels ir valgom šiltus, kol labai skanu ir gardžiai kvepia

pyrageliai

Comments (1)

Makaronai su chorizo ir pesto

Arba likučių sunaudojimas, tik prabangiai. Lyg ir negali sakyt, kad nėr ką valgyt, kai šaldytuve yra tokių prabangokų dalykų kaip chorizo dešra ir pesto padažas, bet sočių pietų iš pirmo žvilgsnio irgi nepriminė. O štai. Taigi, sudedamosios dalys iš įvairių virtuvės ir šaldytuvo kampų, recepto idėja iš čia, aprašymas čia:

Sudėtis:

– makaronai

– šaldytos pupelės ir žirneliai

– griežinėliais pjaustyta chorizo

– pesto padažas

Gaminimas:

– paruošiamajame etape daržovės atitirpinamos, makaronai paliekami virti pasūdytame vandenyje

– keptuvėje pakepinama juostelėmis pjaustyta dešra, apskrudus sudedamos daržovės ir maišant pakepama dar porą minučių

– pertraukėlė, kol pabaigs virti makaronai. Į nukoštus makaronus įmaišomas keptuvės turinys ir šaukštas-du pesto padažo

– galima barstyti tarkuotu sūriu, bet nebūtina. Taip, jau viskas. Ir bent man, kaip žmogui, kuris iki šiol nesugeba pamėgti pesto, maloni staigmena buvo ta, kad chorizo tą skonį visai gerai neutralizuoja ir lieka skanu :)

pasta-su-chorizo

Comments (1)

Vamzdeliai su agurkais, ricotta ir lašiša

Čia vadinasi, užsiperku visokio maisto, pamirštu apie jį beveik iki galiojimo pabaigos, o tada bandau rasti receptą, kuris padėtų sunaudoti viską vienu metu. Pirmas puslapis, kur lendu tokiais atvejais, yra jau kelis kartus minėtas cookthink. Dažniausiai jis nepadeda,bent ne 100%, bet va praeitą savaitę ėmė ir davė kaip tik tai, ko reikėjo, ir dargi taip patiko, kad po savaitės pirkau tų pačių produktų ir gaminau vėl.

Produktai:

– makaronai – šįkart vamzdelio formos, todėl toks recepto pavadinimas. Bet šiaip tokių dalykų gamindama aš nesureikšminu

– pienas

– ricottos sūris

– 2 skiltelės česnako

– gabalas agurko

–  kaparėlių (pirmą kartą gaminau be jų, tai neatrodė, kad kažko baisiai trūktų)

– dar originalus receptas prašo šalotų ar kaip tie maži svogūnėliai taisyklingai vadinasi, aš vietoje jų ėmiau pusę paprasto svogūno

– baltas vynas

– rūkyta lašiša

– krapai

– alyvų aliejus

– jei trūksta, druskos ir pipirų

Kaip gaminau:

– makaronus sudėjau į verdantį pasūdytą vandenį su šlakeliu aliejaus ir palikau ramybėje nurodytą ant pakelio laiką

– į keptuvę aukštais kraštais supyliau pieną (iš akies, bet atrodė tarp 0,5 ir viso puodelio) ir sudėjau smulkintą skiltelę česnako. Mišinys paliekamas virti, kol pieno sumažėja gal per pusę

– tuo tarpu nulupau ir supjausčiau agurką- kadangi jo skonis su makaronais man vis dar neįprastas, geriau pjaustyti kuo smulkiau, kad skonio paskui labai nesijaustų, bet užtat išlieka traškumas. Irdar praleidau tą originalaus recepto dalį, kurioje agurkas barstomas druska, o paskui nupilamas išsiskyręs skystis.  Taip pat per tą laiką dar galima spėti nulupti ir supjaustyti svogūną ir lašišą,  išgriebti iš indelio kelis kaparėlius, ir nupilti vandenį nuo kaip tik išvirusių makaronų

lasisaagurkai

– kai pieno sumažėjo pakankamai, jis buvo supiltas į kitą indą, į jį sudėta likusi skiltelė česnako (susmulkinta/sutraiškyta) ir tada įmaišyta ricotta. Gaunasi tirštas padažas

– keptuėje įkaitinau truputį aliejaus ir trumpai apkepinau svogūną ir kaparėlius

– įpyliau vyno ir pakaitinau viską, kol skysčio kiek sumažėjo

– sudėjau į keptuvę makaronus, agurką ir krapus, pakaitinau dar porą minučių

– pabaigai įmaišiau ricottos padažą, lašišą ir pagardinau pipirais. Svarbi smulkmena šioje vietoje yra paragauti visko kartu su lašiša, nes kitaip gali atrodyti, kad druskos trūksta, o paragavus visko kartu, paaiškėja, kad visai ne.

vamzdeliai-su-lasisa

Comments off

Vištienos troškinys su chorizo

Šiandien vakarienei – super skanus vištienos troškinys.

Naudota:

– vištienos šlaunelės be kaulo ir odos

– griežinėliais pjaustyta chorizo dešra

– pomidorai

– svogūnas

– pora skiltelių česnako

– šlakelis balto sauso vyno

– prieskoniai: petražolės, rūkyta paprika, druska

Procesas:

– alyvų aliejuje apkepinau smulkiai pjaustytą svogūną, česnaką ir dešrą, po poros minučių sudėjau ir vištieną

– kai viskas šiek tiek apkepė ir svogūnai pradėjo grasinti, kad jau apskrus, šliūktštelėjau vyno ir uždengiau pasitroškinti

– tuo tarpu užpyliau pomidorus verdančiu vandeniu, nulupau ir supjausčiau kubeliais. Jei namie būtų buvę konservuotų pomidorų, šitos darbo dalies būtų pavykę išvengti

– sudėjau pomidorus į keptuvę, gausiai pabarsčiau petražolėmis, šiek tiek paprika ir druska, ir palikau troškintis maždaug pusvalandžiui, tik pamaišiau ir pavarčiau vištieną porą kartų. Beje, paprikos ir druskos galima ir neberti, priklauso nuo naudojamo chorizo kiekio ir skonio.

– rezultatas:

vistienos-troskinys

Comments off

« Previous entries
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos