ksi – rodyk, ką moki

Kai išmoksti apversti lietinį ore taip, kad jis nusileistų atgal į keptuvę ir reikiama puse, jų kepimas tampa fun ir labiau primena žaidimą. Tik va prisiruošt ir atkapstyt kažkur užkištą lietinių keptuvę kažkodėl užtrunka iki pusės metų.

Lietinių tešlai sudedamųjų dalių kiekis paskaičiuotas pagal „formulę“ – kiek blynų reikia gauti, tiek kupinų šaukštų miltų reikia imti proceso pradžioje. Ir miltų rūšį reikia pasižiūrėti, kas bent man buvo atradimas – nusipirkau kartą „Karališkų“ miltų, nusprendžiau, kad labai gerai dabar bus, o visi lietiniai sukrito kažkokiom draiskanom ir nieko gero nesigavo. Tai dabar pasižiūriu, kad ant pakelio būtų žymė 550D, nes pasak tų pačių „Karališkų“ miltų pakuotės, tokie geriausiai tinka lietiniams.

O toliau išvis paprasta – į miltus dubenyje įmušu kiaušinį, įpilu šaukštą aliejaus, druskos, truputį vandens ir išmaišau, vis pripildama vandens, kol tešla pasidaro pakankamai skysta. Dar labai geras išradimas yra šluotelė, tokia kaip kiaušiniams plakti, bet pvz.baltymus su ja išplakti yra vos ne kruvinas darbas, o lietinių tešlai – tinka tobulai, nei vieno gumulėlio nelieka. Ir užmaišius tešlą, įkaitintoje keptuvėje išsikepu visus lietinius.

Įdarui šįkart ėmiau:

– pievagrybių

– svogūną

– prieskonių: krapų (džiovintų), provanso žolelių mišinio, druskos

– pieno ir truputį tarkuoto „Džiugo“ sūrio

Procesas:

– supjaustytą svogūną ir pievagrybius sumečiau į įkaitintą keptuvę su aliejum

– kelis kartus pamaišiau, kol daugmaž apkepė

– pagardinau visais jau minėtais prieskoniais

– įpyliau šiek tiek pieno ir subėriau sūrį

– maišydama dar pakepinau apie minutę, kol pienas nugaravo ir įdaras sutirštėjo

– lietinius įdariau. Pas mus šeimoje lietiniai užlankstomi iš dviejų priešingų šonų ir tada dar kartą.

– ir apkepiau jau įdarytus, kol gražiai apskrudo