ksi – rodyk, ką moki

Kai išmoksti apversti lietinį ore taip, kad jis nusileistų atgal į keptuvę ir reikiama puse, jų kepimas tampa fun ir labiau primena žaidimą. Tik va prisiruošt ir atkapstyt kažkur užkištą lietinių keptuvę kažkodėl užtrunka iki pusės metų.

Lietinių tešlai sudedamųjų dalių kiekis paskaičiuotas pagal „formulę“ – kiek blynų reikia gauti, tiek kupinų šaukštų miltų reikia imti proceso pradžioje. Ir miltų rūšį reikia pasižiūrėti, kas bent man buvo atradimas – nusipirkau kartą „Karališkų“ miltų, nusprendžiau, kad labai gerai dabar bus, o visi lietiniai sukrito kažkokiom draiskanom ir nieko gero nesigavo. Tai dabar pasižiūriu, kad ant pakelio būtų žymė 550D, nes pasak tų pačių „Karališkų“ miltų pakuotės, tokie geriausiai tinka lietiniams.

O toliau išvis paprasta – į miltus dubenyje įmušu kiaušinį, įpilu šaukštą aliejaus, druskos, truputį vandens ir išmaišau, vis pripildama vandens, kol tešla pasidaro pakankamai skysta. Dar labai geras išradimas yra šluotelė, tokia kaip kiaušiniams plakti, bet pvz.baltymus su ja išplakti yra vos ne kruvinas darbas, o lietinių tešlai – tinka tobulai, nei vieno gumulėlio nelieka. Ir užmaišius tešlą, įkaitintoje keptuvėje išsikepu visus lietinius.

Įdarui šįkart ėmiau:

– pievagrybių

– svogūną

– prieskonių: krapų (džiovintų), provanso žolelių mišinio, druskos

– pieno ir truputį tarkuoto „Džiugo“ sūrio

Procesas:

– supjaustytą svogūną ir pievagrybius sumečiau į įkaitintą keptuvę su aliejum

– kelis kartus pamaišiau, kol daugmaž apkepė

– pagardinau visais jau minėtais prieskoniais

– įpyliau šiek tiek pieno ir subėriau sūrį

– maišydama dar pakepinau apie minutę, kol pienas nugaravo ir įdaras sutirštėjo

– lietinius įdariau. Pas mus šeimoje lietiniai užlankstomi iš dviejų priešingų šonų ir tada dar kartą.

– ir apkepiau jau įdarytus, kol gražiai apskrudo

Savaitgaliais pasitaiko valgyti kokį nesveiką maistą. Dažniausiai dėl to, kad apima tinginystė visose srityse ir net neinant iš namų, maistas būna ne namų gamybos.

Šįkart gavau idėją, kuri net sugundė pačiai pasigaminti maisto, kuris šiaip jau neturėtų būti naminis.  Iki šiol tokių eksperimentų rezultatai maloniai nustebindavo.  Kebabo, gaminto namie, su pirktiniu lietuvišku lyginti negaliu, nes Lietuvoj kebabų ragauti iki šiol nepasitaikė. Bet šiaip rezultatas patiko.

Kebabą gaminau iš:

– lavašo

– gabaliuko jautienos sprandinės (gal 300g)

– svogūno

– prieskonių: trečią kartą šią savaitę minimo rūkytos paprikos mišinio, kumino, druskos

– daržovių: kininės salotos, pomidoro, raudonos paprikos

– majonezinio padažo

Procesas:

– jautieną supjausčiau pusės kąsnio dydžio gabaliukais ir sumečiau į gerai įkaitintą keptuvę.

– apkepusius gabaliukus gausiai paprieskoninau ir sudėjau smulkintą svogūną.

– įpyliau truputį verdančio vandens ir palikau pasitroškinti, kol pjaustysiu daržoves

-į lavašą vyniojau po truputį visų daržovių, mėsytės ir gardinau padažu.

Ketvirtadienio vakarais dažniausiai nebebūna jokio įkvėpimo gaminti. Ir produktų šaldytuve mažiau. O štai kažkaip šįvakar ištiko įkvėpimas, kurio dėka radau šį bei tą šaldytuve, o gamybos procesas užtruko gal 8min., įskaitant visus pjaustymus.

Šaldytuve radau:

– šaldytų daržovių mišinį kodiniu pavadinimu stir fry -bulvės, brokoliai, dar kažkas

– pievagrybių

– pelėsinio ožkos pieno sūrio

– papildomai susiradau svogūną, česnako, prieskonių, druskos, aliejaus kepimui

Gamyba:

– pirmiausia į keptuve pateko į 4-6 dalis supjaustyti pievagrybiai, smulkintas svogūnas ir česnakas. Šaldytas daržoves tam laikui sudėjau į mikrobangę atitirpinimo režimu.

– kai visi dalykai keptuvėje kažkiek apkepė, sumečiau kažkiek aptirpusias dažoves ir pakepiau, kol jos visai atitirpo

– prieskoninimo stadija: pabarsčiau rūkyta paprika (tiksliau, mišiniu su čiobreliais ir dar kažkuo), druska, vos vos provanso žolelių mišinio

– išmaišius ant viršaus sudėjau sūrį, kuris buvo pjaustytas griežinėliais ir dar į ketvirčius. Uždengiau ir palikau, kol sūris ims atrodyti apsilydęs.

– prieš patiekiant dar kartą viską išmaišiau.

Turiu tokį įprotį gamintis vieną patiekalą šiandienos vakarienei+rytojaus pietums. Šiandien tuo tapo sriuba.

Sriubai ėmiau:

-paprastų baltų pupelių. Ne iš skardinės, o tų, kur būna pakeliuose, jeigu parduotuvėje, tai kur nors prie kruopų. Kiekis – 2-3 saujos. Pupelės mirkomos šaltame vandenyje apie parą laiko (ant pakelio rašo, kad 6-8val. bet man rytais jas užmerkt prisimint be šansų, todėl užmerkiu iš vakaro, o tuo idealiu atveju, jei prisimenu – ryte perskalauju ir užpilu iš naujo)

– morką

– svogūną

– česnako (ėmiau 3 dideles skilteles, standartiniam skoniui turėtų užtekti pusės tiek, o aš labai mėgstu česnaką)

– prieskonių: lauro lapų, krapų,  rūkytos paprikos (mano savaitės, jei ne mėnesio atradimas), druskos

– dvi dešreles. Paprastas pieniškas parūkytas.

Procesas:

– pupelės su visu puodu ir šviežiu šaltu vandeniu keliauja ant viryklės. Virimo laiką nulems tai, kiek jos mirkytos iki tol, kadangi maniškėms buvo skirta para – viriau gal 20min. iki kitų sudedamųjų dalių sudėjimo. Šiaip reiktų ilgiau.

– kitame etape į puodą sumečiau porą kubeliais pjaustytų bulvių.

– morką ir svogūną šiek tiek apkepinau nedideliame kiekyje aliejaus. Juos sudėjau į puodą kartu su nekepintais česnakais ir lauro lapais.

– sriuba paprieskoninau: įbėriau krapų ir paprikos. Ir palikau ramybėje dar geroms 20min.

-griežinėliais pjaustytos dešrelės nukeliavo į puodą prieš pat virimo pabaigą. Pasūdžiau. Iki pabaigos – apie 3min.

-sriubos pylimo į lėkštę ir puošimo petražolėmis etapas.Vakarienė ant stalo.