ksi – rodyk, ką moki

Vytintas kumpis yra gėris, kurį gal net nelabai verta gadinti visokiais papildomais apdorojimais, verčiau tiesiog vartoti prie taurės vyno. Padariau išimtį. Pati patiekalo idėja pasigauta skaitant apie itališką patiekalą saltimbocca, pvz. čia, bet iš manęs autentiškų patiekalų pagal receptą gamintoja nelabai kokia, todėl žemiau esantis receptas pačiu geriausiu atveju galėtų būti koks nors itin tolimas to patiekalo giminaitis, maždaug penktos eilės pusbrolis ar panašiai. O taurė vyno tiko ir prie jo.

Kepsniukų sudedamosios dalys:

– vištienos krūtinėlė

– vytintas kumpis

– provanso žolelių mišinys

– baltas vynas

Procesas:

– krūtinėlę supjausčiau išilgai į kelias dalis ir pabarsčiau žolelėmis- druskos, bent mano skoniui, nereikia, jos pakankamai turi vytintas kumpis

– ant gabalėlių uždėjau kumpio. Pridengiau plėvele (nuo kumpio, ja pakelyje buvo atskirti pjaustyto kumpio gabalėliai) ir prislėgiau peiliu, kad kiek priliptų

– į keptuvėje gerai įkaitintą aliejų sudėjau iš pradžių kumpio puse, po kelių sekundžių apverčiau ir pabaigiau kepti, kol vištiena apskrudo

– bebaigiant kepti, šliūkštelėjau gal pusę taurės vyno ir kokią minutę patroškinau

– kepsneliai su padažu keliauja į lėkštę. Dar labai gera mintis šioje vietoje yra pasigaminti gaivias žalias salotas – joms reikia paplėšyti aisbergo ar kitų žalių salotį ir susimaišyti užpilą iš dviejų šaukštų aliejaus, vieno šaukšto acto (naudojau balto vyno actą su žolelėmis) ir žiupsnelio druskos. Na, ir įsipilti į taurę vyno

Pavadinimas azjietiški – nes tikrai receptas per daug abstraktus ir pernelyg neautentiškas, kad vertėtų priskirti kokiai nors konkrečiai virtuvei. Bet užtat labai greit paruošiamas, labai patogiai pasišildomas darbe ir labai skaniai suvalgomas.

Sudedamosios dalys:

– ryžių makaronai („Thai choice“)

– kiaulienos kumpis

– kiniški prieskoniai („Avocado“) – prieskonius kitą kartą turbūt kitus naudosiu, šitie tokie gana savotiški, bet greitosiomis tik šituos radau stalčiuje. Ir šiaip gal tik druskos užtektų, nes paskui visas skonis vis tiek iš padažo.

– truputis miltų

– šaldytų daržovių mišinys („Wok Thai“) – morkos, kukurūzų burbuolytės, šparaginės pupelės, bambukų ūgliai, juodieji grybai

– padažui: sojos padažas, saldus čili padažas, vaisių sultys (tiksliai nepamenu, bet kažkas panašaus į multivitaminų)

Trumpasis gaminimo procesas:

– kumpį supjausčiau juostelėmis ir apvoliojau prieskoniuose, sumaišytuose su šaukštu miltų

– keptuvėje per tą laiką labai gerai įkaitinau šiek tiek aliejaus ir apkepiau jame kumpį

– per tą patį laiką arbatinuke užvirė vanduo. Jį užpyliau ant sudėtų į dubenį makaronų ir įbėriau druskos. Ryžių makaronų virt visai nebūtina, taip užpilti jie suminkštėja per kokias 3-4 minutes.

– dar per tą patį laiką mikrobangėje atitirpdžiau daržoves ir kumpiui apskrudus, sudėjau jas į keptuvę

– dar po pusės minutės, supyliau visas padažo sudedamasias dalis ant kiaulienos ir daržovių ir pakepiau, kol padažas šiek tiek nugaravo ir sutirštėjo iki mano pageidaujamos išvaizdos.

– nupyliau vandenį nuo makaronų ir dabar jau galima juos dėti į lėkštę, ant viršaus padažą ir vakarieniauti, na,  o mano atveju, makaronai keliauja į vieną dėžutę, padažas – į kitą, ir viskas keliauja su manim į darbą 😉

Jau maniau, kad po atostogų taip ir nebepradėsiu vėl gaminti. Bet kolegės ėmė priekaištauti, kodėl pietų į darbą nebeatsinešu – ir ne dėl to, kad joms iš to kokia nauda. Neva, rūpinasi, kad neapsileisčiau Bet suveikė. Tuo pačiu ir nauja žyma – lunchbox, o ji apims tai, ką galima patogiai susipakuoti į kokią nors tam pritaikytą tarą ir nusinešti kitą dieną į darbą, o ten maistą, jei patiekalas skanesnis šiltas, tik pasišildyti mikrobangėje.

Šandienos pietums pasigaminti prireikė:

– makaronų

– virto- rūkyto kumpio

– kedro riešutų

–  mažo šlakelio grietinėlės (galima ir be jos)

– tarkuoto sūrio

– petražolių (irgi nebūtina)

Paruošimas:

– makaronus sudėjau į verdantį pasūdytą vandenį su šlakeliu alyvų aliejaus ir viriau nurodytą ant pakelio laiką.

– tuo metu kumpį supjausčiau kubeliais

– makaronams išvirus, nupyliau vandenį ir įmaišiau į juos kumpį, grietinėlę ir riešutus, palaikiau pamaišydama, tada įmaišiau petražoles ir sūrį. Viskas – susipakavau į patogią tarą ir nusinešiau į darbą pietums.

Turbūt ištiko vėlyva sezoninė depresija, nes staiga patraukė prie sotaus, jaukaus  maisto. Nors dažniausiai pagal receptus negaminu, vadovaujuosi bendrais principais, bet šitas toks super paprastas, kad nėra net kaip tų principų išskirt. Receptą perskaičiau čia.

Šaldytuve ir kitur susiradau:

– šaltai rūkytos šoninės

– šviežių bulvių (taip, šviežių, nors neįsivaizduoju, iš kokios šalies)

– svogūną, papuošimui – svogūno laišką

– prieskonių: rūkytos paprikos mišinio, druskos

Super paprastas gaminimas:

– šoninę supjausčiau ruoželiais ir pakepinau, kol tikrai gerai apskrudo

– apskrudusius gabaliukus išgriebiau iš keptuvės, palikau tik įkaitusius riebalus

– bulves supjausčiau per pusę ir tada griežinėliais ir apkepinau, kol suminkštėjo, nors dar ne visai iškepė

– sudėjau smulkintą svogūną, prieskonius, o jau prieš pat dedant į lėkštę, įmaišiau apskrudusius šoninės gabaliukus

– kad atrodytų vitaminingiau, pabarsčiau smulkintu svogūno laišku

– ir labai pasigailėjau, kad neturiu namie kefyro, nes tiktų tobulai